- įgriauti
- įgriáuti vksm. Vaikai̇̃ šokinė́jo šokinė́jo ir įgrióvė lubàs.
.
.
įgriauti — 1 įgriauti tr. 1. padaryti, kad įgriūtų, įversti: Nešokinėk ant kūtės – lubas įgriausi Sml. Įgriovę sieną, priešai įsiveržė pilin Š. 2. įnešti ką didelį: Prašiau trupučio šiaudų, o ana glėbį ingriauna Trgn. Kai gryčion ingriovėm [paskerstą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriauti — 1 apgriauti tr. 1. apardyti: Per karą miestas buvo smarkiai apgriautas rš. 2. apversti, įveikti: Aš tave, brol, apgriaučia Švnč. griauti; apgriauti; atgriauti; įgriauti; išgriauti; nugriauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriauti — 1 atgriauti tr. 1. atardyti, atversti: Atgriauti dalį sienos Š. 2. prk. atnešti, atvežti: Didžiausią naštą žolės atgrioviau Trgn. | refl. tr.: Atsigriovė du vežimus šieno Trgn. 3. prk. atpjauti, atriekti: Ar suvalgysi, atgriovęs pusę kepalo? Gdr … Dictionary of the Lithuanian Language
griauti — 1 griauti, na ( ja K), griovė 1. tr. versti, ardyti; gadinti: Vėtra griauja medžius BŽ42. Griaunamas vėjas (kuris žmogų griauna) Trk. Jūra, vėjo supama, ardė griovė savo krantus Mš. Kur nepasiduosi, kad griauna (nebegaliu eiti, turiu gulėti)!… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgriauti — 1 išgriauti tr. 1. išversti: Vėjas eglę išgriovė OG322. Medžias vėjo išgriautas BM418. Išgriovė akmenį iš sienos J. Tai kad daužo – nori duris išgriauti! Sml. 2. išardyti: Landžiojo po griuvėsius, tikrino išgriautųjų namų rūsius ir palaiptes rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugriauti — 1 nugriauti tr. 1. nuversti: Nugrioviau stogą nuo trobos J. Praseĩ (eik) nuo durų – nugriaus (pasitrauk – pargriaus) Švnč. Sapnavau, kad mūsų gyvenamoji nugriauta I.Simon. | prk.: Nugriauk (atidenk) lovą, aš noriu eiti gulti Yl. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagriauti — 1 pagriauti tr. išardyti: Pagriauju, apverčiu SD3228. Vėjas ... kartais ir namus, ir medžius ... pagriauja DP255. Kad pagriausi, aš pastatysiu Pšl. griauti; apgriauti; atgriauti; įgriauti; išgriauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pargriauti — 1 pargriauti tr. 1. parversti: Jau saulelė, vėl atkopdama, budino svietą ir, žiemos šaltos trūsus pargriaudama (orig. pargraudama), juokės K.Donel. Triobą pargriauti KI3. Pargrioviau aš aną ant šono, t. y. parverčiau J. Ona pargriovė avį ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergriauti — 1 pergriauti 1. tr. iš naujo sugriauti, perstatyti: Po tėvo mirties pečius pergrioviau Rmš. 2. refl. persibrauti: Persigriovė per sienos sargybą LzP. griauti; apgriauti; atgriauti; įgriauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pragriauti — 1 pragriauti tr. praardyti: Turėjo sergėti, kad jų mūrus kur nepragriautų Jrk. griauti; apgriauti; atgriauti; įgriauti; išgriauti; nugriauti; pagriauti; pargriauti; … Dictionary of the Lithuanian Language